Dūminė raudonuodegė

Rūšis: Žvirbliniai

Perinti, traukianti rūšis.

Dūminė raudonuodegė mažesnė už naminį žvirblį. Patiną nesunku pažinti iš tamsios kūno spalvos, patelę — iš tamsiai pilkos apatinės kūno dalies.

Patino viršugalvis ir nugara pilki. Kakta, galvos šonai, gerklė ir krūtinė juodi. Sparnuose balsva dėmė, antuodegis ir uodega ryškiai rudi. Snapas ir kojos juodai pilkos. Rainelė tamsiai ruda. Patelė rusvai pilka, antuodegis ir uodega ryškiai rudi. Rudenį išsišėrusio patino plunksnos tamsios, išmargintos pilkais ar rudais ruoželiais. Jaunikliai tamsiai rusvai pilki, šviesiai dėmėti. Uodega ryškiai ruda. Tik išsiritusių jauniklių galva ir nugara apaugusi ilgais tamsiais pilkais pūkais Žiotys geltonos.

Lietuvoje gyvena dūminės raudonuodegės porūšis Phoenicurus ochruros gibraltariensis.

Paplitimas. Eurazijoje paplitusi nuo Pirėnų pusiasalio iki vidurinės Kinijos. Šiaurėje arealas siekia Latviją, Maskvos sritį, Krymą, Kaukazą, Kopeldagą, Irtyšiauš slėnį, Altajų, Sajanus. Pietuose tęsiasi iki rytinio Tibeto, pietinio Himalajų šlaito, Afganistano, Irano, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros pakrantės. Gyvena šiaurės vakarų Afrikoje, Hutų, Viduržemio jūros salose. Žiemoja Afrikoje, Viduržemio jūros kraštuose.
Dažna pietinės ir vakarinės Lietuvos miestuose...

Lietuvos miestuose ir gyvenvietėse. Gerokai retesnė respublikos šiaurėje ir šiaurryčiuose.

Biologija. Laikosi miestų statybos aikštelėse, lentpjūvėse, sandėliuose. Įsikuria kaimo gyvenvietėse, rečiau vienišose sodybose.
Maistą rankioja dieną, šokuodama ant žemės, rąstų ir lentų krūvų, tvorų, stogų, kabinėdamasi medinių namų sienomis. Kartais pro plyšius ar praviras duris įlenda į sandėlius. Brėkštant rytui, tupėdamos ant namo kraigo, kamino, televizoriaus antenos ar žaibolaidžio smailumos, traukia giesmę. Giesmė trumpa, greita. Paprastosios raudonuodegės patinas gieda tyliau. Jis šaukia „vyt“ ar aštresniu balsu „syt tak tak“.

Nerimaudamos prie lizdų, nuolat tūpčioja, plazdena sparnais, drebina uodega, ir taksena. Rudeniop telkiasi į neglaudžius būrelius iš keleto paukščių.

Balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje iš sausų žolių stiebų, plaušų krauna netvarkingos formos lizdą. Jo vidų iškloja plunksnomis, plaukais, vilnomis. Lizdų išorinis skersmuo 10—12,5 cm, aukštis 5-7, gūžtos skersmuo 4,5—6,5, gylis 4 cm. Dėtyje 4-6 balti ar kiek melsvi (kartais rausvai taškuoti) kiaušiniai. Peri patelė, 13 - 14 dienų. 14—15 dienų amžius jaunikliai palieka gūžtas ir, dar beveik nepaskrisdami, straksi žeme. Per vasarą užaugina dvi vadas, o žuvus lizdui, pakartotinai peri dar vėliau. Nemažai jauniklių sudrasko valkataujančios katės, šeškai, žiurkės. Gaudo muses ir vorus, smulkius drugius, jų vikšrus ir vabalus. Rudenį kartais lesa uogas. Naudingas giesmininkas. Judrumu, puošnia išvaizda, iki vėlyvo rudens skambančiu nuotaikingu čiulbesiu pagyvina miestų pakraščių, sandėlių, statybos aikštelių nykią aplinką.

Pastaba: čia pateiktos tik informacijos šaltinių ištraukos.
Daugiau informacijos ieškokite čia.