Liepsnelė

Rūšis: Žvirbliniai
Lotyniškas pavadinimas: Erithacus rubecula

Perinti, traukianti rūšis.

Liepsnelė mažesnė už naminį žvirblį. Ją nesunku pažinti iš ryškios krūtinės spalvos.

Patino ir patelės viršutinė kūno dalis, sparnai ir uodega rusvai pilki. Antuodegis kiek rudesnis. Kakta, galvos bei kaklo šonai, gerklė ir krūtinė oranžiškai rudi. Pilvas baltas. Šonai pilkšvi ar rusvi. Snapas juodai rudas. Kojos rudos. Rainelė tamsiai ruda. Jauniklių nugarinė pusė tamsiai ruda su rusvomis dėmelėmis, pilvinė gelsvai rusva, plunksnų kraštai juosvi, pilvas balsvas. Tik išsiritusių jauniklių galva ir nugara apaugusios ilgais juosvai pilkais pūkais.

Lietuvoje gyvena nominalinis liepsnelės porūšis Erithacus rubecula rubecula.

Paplitimas. Eurazijoje paplitusi nuo Atlanto pakrantės iki Obės slėnio. Šiaurėje arealas siekia Baltąją jūrą, Obės vidurupį, pietuose tęsiasi iki Uralo vidurupio, Irano, Užkaukazės, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros pakrantės. Gyvena šiaurės
vakarų Afrikoje, Britų, Viduržemio jūros salose. Žiemoja pietinėse arealo dalyse.

Dažna visoje Lietuvoje. Peri lapuočių giriose ir mišriuose spygliuočių medynuose. Labai reta smėlinguose pušynuose. Rudenį traukia visą rugsėjį ir spalį, retai pasilieka žiemoti.

Biologija. Mėgsta visų rūšių lapuočių medynus su eglių priemaiša...

eglių priemaiša ir krūmais; ypač būdinga girios upelių pakrantėse, didžiųjų upių šlaitų miškuose, prižėlusiuose lazdynų, sausmedžių, ožekšnių, šermukšnių. Įsikuria senuose pagirių soduose, miesto pakraščių parkuose ir medžiais apaugusiuose skardžiuose. Balandžio mėn. gausiai užplūsta gyvenviečių sodus, o per rudens ir pavasario keliones dieną apsistoja ir laukų viduryje išlikusiose mažose giraitėse, krūmų guotuose, sodybose, upių karklynuose, pastebėtos net miestų skveruose, kiemų pavieniuose krūmeliuose.

Maistą renka dieną, tačiau gana aktyvios ir balsingos prietemoje. Traukia tik naktimis. Nuleistais sparnais vis kilstelėdama uodegą, tūpčioja krūmų šakutėse, šuoliuoja dirvos paviršiumi. Gieda paprastai tupėdama aukštai medžių šakose, rečiau viršūnėse. Giesmė susidedi iš švelnių dainingų garsų, primenančių upelio čiurlenimą. Prie lizdų liepsnelės labai atsargios. Pastebėjusios pavojų, gailiai cypia ir triukšmingai tiksi. Auštant ir temstant mėgsta tiksenti brūzgynuose, straksėti girių takuose. Rudenį traukia gausiais, tačiau neglaudžiais būriais.
Po trumpų tuoktuvių krūmynų pažemėje, balandžio pabaigoje – gegužės pirmomis dienomis medžio priekelmėje po šaknimis ar kupste iš sausų lapų ir žalių samanų krauna lizdą. Vidų Iškloja plonais žolių stiebeliais, stirnų plaukais, rausvais gegužlinio sporangių koteliais. Lizdo išorinis skersmuo 9 - 14 cm, aukštis 6—8, gūžtos skersmuo 6—7,5, gylis 4,5—6 cm. 

Nuo balandžio 27 iki liepos 19 d. deda baltus, gelsvai rudais taškais išmargintus kiaušinius. Dėjimo trukmė 84 dienos, daugiausia deda gegužės 1 — 15 d. Dėtyje paprastai 6 ar 7 kiaušiniai. Patino maitinama, patelė peri 14 dienų. Kartais ją perinčią galima paimti į rankas. Aštuntą amžiaus dieną iš jauniklių sparnų padaigų išlenda plasnojamųjų plunksnų galai. Apsiplunksnavę 13 —14 dienų jaunikliai palieka gūžtas.

Birželio pirmoje pusėje po girias pasklidus pirmos vados jaunikliams, maždaug po savaitės liepsnelės pradeda dėti kiaušinius į naujai sukrautus antros vados lizdus. Juose dažniausiai būna po 5 ar 6 kiaušinius (gegužės mėn. dėtyse— 7). Sėkmingai perėjusios poros liepos viduryje išveda antrąją vadą. Vėliausiai iš gūžtų jaunikliai išskrenda rugpjūčio 19 d. Liepsnelės maitinamas ir iš paskos šokuojantis jauniklis Rūdšilyje stebėtas rugpjūčio 31 d.

Žeme straksinčios liepsnelės dažnai tampa keturkojų plėšrūnų grobiu, kartais jauniklius ar kiaušinius suėda pelės. 

Drėgnos žemės paviršiuje liepsnelės renka vabzdžius, sraiges, vorus, sliekus. Vasaros antroje pusėje ir rudenį lesa mėlynių, serbentų, ievų, šaltekšnių, vynvyčių uogas. Švelniais giesmės garsais, puošnia išvaizda liepsnelės pagyvina mūsų girių gūdumą, vingiuotų upelių pakrantes. Jos sunaikina daug kenksmingų vabzdžių.

Pastaba: čia pateiktos tik informacijos šaltinių ištraukos.
Daugiau informacijos ieškokite čia.