Lakštingala
Perinti, traukianti rūšis.
Lakštingala yra naminio žvirblio dy džio. Nuo kitų panašių paukščių skiriasi neryškiai rusva spalva.
Patino ir patelės kūno viršutinė pusė pilka, rusvo atspalvio, uodega pilkšvai rusva. Apatinė kūno dalis šviesiai pilka, krūtinė kiek tamsesnė. Snapas pilkai rudas. Rainelė ruda. Kojos šviesiai rudos. Jaunikliai margi, plunksnų kraštai tam sesni, o vidurinė dalis ryškiai ruda. Išsi rita apaugę tamsiais pūkais. Žiotys oran žiškos.
Paplitimas. Eurazijoje paplitusi nuo Skandinavijos iki Altajaus. Šiaurėje are alas siekia pietinę Švediją, Suomiją, Vol gos aukštupį, Obės vidurupį, pietuose tęsiasi iki pietinio Altajaus, Irtyšiaus aukš tupio, šiaurinio Kazachstano, Uralo žemu pio, Kaukazo, šiaurinės Juodosios jūros pakrantės, Dunojaus slėnio. Gyvena Balti jos jūros salose. Žiemoja Rytų Afrikoje.
Lietuvoje paplitusi. Paskutiniais dešimt mečiais į mūsų kraštą grįžta kaskart vis mažiau lakštingalų. Be to, svarbūs ir Lietuvos kraštovaizdžio dabartiniai poky čiai. Iškirtus krūmus ir pavertus vingiuo tus pavėsingus upelius nuogais grioviais plačiai nusausintuose laukuose susiaurėjo lakštingalų perėjimo plotai ir sutriko ankstesnė ramybė.
Migracija. Tikrasis tolimas migrantas.
Biologija. Įsikuria upių pakrantėse su karklų tankumynais ir šakotais gluosniais, pašlaitėse,...
Maitinasi dieną, tačiau aktyvi prietemoje rytą ir vakare, o naktimis keliauja ir gieda. Žmonių labai mėgstama ir žodžiais pamėgdžiojama giesmė – skardi ir įvairiabalsė su jausmingų trelių pakartojimais - sklinda iš krūmų tankmės. Žeme straksi plačiais šuoliais, vis kilstelėdama aukštyn uodegą, plasteli šiek tiek žemyn nuleistais sparnais. Prie trikdomų jaunik lių nerimauja. Iš lizdų pasklidę jaunikliai čerškena brūzgynuose.
Netoli upelio pakrantės ar pabalyje ant žemės po aukštesnėmis žolėmis ar krūmo išsišakojime iš nendrių, alksnių ir kitų medžių lapų bei žolių stiebų nuo gegužės vidurio pradeda krauti lizdą. Gūžtą iškloja lanksčiais siaurais varpinių lapeliais, plaukais. Lizdo išorinis skers muo 10-20, aukštis 9—12 cm, gūžtos skersmuo 7-9 ir gylis 6 - 7 cm.
Dėty je paprastai 5, retkarčiais 6, o pakartotinai sukrautuose lizduose — 4 alyviškai žvilgantys žalsvo ar rusvo atspalvio pilki kiaušiniai, vidutiniškai 21,8X 16,2 mm dydžio ir 2,8 g masės. Peri patelė, 13 die nų. Išsirita pliki, tik pūkeliais apšepę jau nikliai. Tada patino giesmės aptilsta. Jis ieško maisto jaunikliams. Vos apsiplunksnavę, 10 -11 (kariais 12) dienų amžiaus palieka gūžtas ir dar nepaskrisdami šo kuoja žeme.
Per vasarą užaugina vieną vadą. Tik žuvus pirmai dėčiai, deda kitą.
Iš purios žemės ir prikritusių lapų ren ka vabalus, sliekus, lesa prinokusias avie čių, serbentų uogas. Naudingas ir žmonių labai mylimas giesmininkas.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
