Mėlyngurklė
Perinti, traukianti rūšis.
Mėlyngurklė kiek mažesnė už naminį žvirblį. Patiną nesunku pažinti iš mėlynos krūtinės, patelę — iš ryškiai rudos, juodai juostuotos uodegos.
Patino nugarinė pusė pilkai rusva, antuodegis rudesnis. Viršugalvis išmargintas juosvomis dėmelėmis. Virš akies palšas antakis. Dvi vidurinės vairuojamosios plunksnos rusvos, kitos ryškiai rudos, viršūnės juosvos. Gerklė ir pagurklis mėlyni, ties viduriu balta, kartais ruda, dėmė. Mėlynas plotelis apatinėje kūno dalyje atskirtas juoda ir ryškiai ruda juostelėmis, pilvas baltas. Snapas pilkas, rainelė ruda. Kojos tamsiai pilkos. Patelės apdare dažniausiai mėlynos spalvos nebūna, gerklė ir krūtinė balsvos, išmar gintos juosvomis dėmelėmis. Jaunikliai tamsiai rudi su išilginėmis šviesiomis dėmelėmis, apatinė kūno pusė panaši į patelės. Išsiritusių jauniklių galva ir nu gara gausiai apaugusi ilgais tamsiai pilkais pūkais. Žiotys oranžiškos.
Paplitimas. Eurazijoje paplitusi nuo Pirėnų pusiasalio iki Čiukčių pusiasalio, Ochotsko jūros, Šiaurėje arealas siekia arktinę Europos pakrantę, Jamalą, Taimyro pusiasalį. Rytuose paplitimo riba sutampa su krūminės augalijos riba. Pietuose arealas siekia Mekongo aukštupį, pietinį Himalajų šlaitą, Afganistaną,...
Lietuvoje mėlyngurklė aptinkama tin kamuose biotopuose. Žuvinte kasmet pe ri nemažiau kaip 5 ar 6 poros. Perėji mo laikotarpiu pastebėta Nemuno delto je, Nevėžio žemupyje, Viekšnių apylinkė se, Kaukinės miške, Kaišiadorių rajone (S.O.). 1987 m. perėjo Galubalės pel kėje Marijampolės rajone (K.P.). Jos gausumą nustatyti sunku, nes paukštis slapus. Jo giesmę pažįsta ne visi ste bėtojai.
Migracija. Migruoja prieblandoje, nak tį. Žuvinte ir Ventės rage pagaunama tinklais. Lietuvoje 1982 m. žieduotos 4, 1983 m.— 6 mėlyngurklės.
Biologija. Gyvena upių, ežerų pakrantėse, upių deltose, pelkių pakraščiuose, viksvynuose, švendrynuose su krūmų prie maiša.
Peri pavieniui. Lizdo teritoriją saugo nuo kitų tos pačios rūšies paukščių. Grįžę apie balandžio vidurį patinukai pradeda intensyviai giedoti. Žuvinte ypa
giesmes traukia gegužės pirmą dekadą; matyt, tada patelės peri.
Giesmė gana sudėtinga, jungianti daugybės kitų paukščių giesmių motyvus, įvairius mechaninius garsus. Įdomūs mėlyngurklių vestuviniai žaidimai: patinukas sukasi apie patelę, aukštyn užvertęs galvą ir uodegą, nuleidęs sparnus. Tada dėmė jo pagurklyje prasiskiria ir išryškėja. Paprastai tai labai vikrus, judrus paukštis. Aktyvus dieną, prieblandoje ir naktį. Rugpjūtį, per traukimą, jų gausu gyvenvietėse, soduose.
Duomenų apie mėlyngurklės perėjimą Lietuvoje yra labai nedaug.
Lizdą suką po viksvų, švendrų kupstais, pernykšte augalija. Lizdas gilus (jo kraštai lygiai su žemės paviršiumi), iš sausų žolių, samanų, visada gerai paslėptas.
Dėtyje 5-6 pilkai žali su tankiomis, susiliejančiomis rudomis dėmėmis kiaušiniai. Peri abu porelės nariai, 13 dienų.
Minta įvairiais vabzdžiais, vikšrais, lervomis. Daug mėlyngurklių žūva migruodamos, nemažai nukenčia lizdai, perinčios patelės. Tai palyginti reta perinti rūšis, todėl ją būtina saugoti.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
