Eglinis kryžiasnapis
Perinti, klajojanti, užskrendanti rūšis.
Eglinis kryžiasnapis kiek didesnis už naminį žvirblį. Būdinga didelė galva, trumpoka uodega, susikryžiavęs snapas.
Patinas tamsiai raudonas, nugara rusva. Sparnai ir uodega rudi. Dalis pilvo ir pauodegys pilki. Snapas, rainelė ir kojos rudi. Patelės apdare vietoj raudonos spal vos yra žalsvai geltona. Jaunikliai rusvi, nugara žalsvo atspalvio. Pilvinė pusė kiek šviesesnė. Išsirita apaugę tamsiai pilkais pūkais. Žiotys geltonos.
Lietuvoje aptinkamas nominalinis egli nio kryžiasnapio porūšis Loxia curvirostra curvirostra.
Paplitimas. Arealas suskaidytas. Eura zijoje paplitęs nuo Atlanto iki Ochotsko jūros. Šiaurėje arealas siekia Kolos pu siasalį, Jenisejaus žemupį, Lenos aukštu pį, pietuose tęsiasi iki Sichote Alinio, Al tajaus, pietinio Uralo, Šiaurinės Ukrainos, Viduržemio jūros pakrantės. Izoliuotos arealo dalys yra Kryme, Artimuosiuose Rytuose, Kaukaze, Vidurinėje Azijoje, Centrinėje Azijoje, pietinėje Kinijoje, Indokinijoje. Gyvena Šiaurės Amerikoje, šiaurės vakarų Afrikoje, kai kuriose sa lose.
Žiemoja paplitimo areale. Per klajo nes aptinkamas už perėjimo arealo ribų.
Lietuvoje dažnokas. Aptinkamas nedi deliais pulkeliais po 7-10, rečiau 30- 60 paukščių. Dideli kryžiasnapiu pulkai Lietuvoje pasirodo kas keleri metai. Kartais jie...
Migracija. Būdingi invaziniai antskry džiai ir ankstyva rudeninė migracija, ku ri prasideda jau liepos mėnesį.
Biologija. Gyvena brandžiuose, perbrendusiuose bei vidutinio amžiaus egly nuose, eglės ir lapuočių medynuose, maumedynuose, pajūrio kalninės ir paprasto sios pušies miškuose, parkuose, botanikos soduose, mišriuose pušynuose — ten, kur yra derančių spygliuočių.
Balsas gana savotiškas. Poravimosi pe riodu patinai dažniausiai sausio-balan džio mėn., o kartais rudenį bei vasaros pradžioje skleidžia gergždžiančius ir švil piančius garsus. Lietuvoje lizdų rasta sau sio-balandžio mėn. Lizdus krauna eglėse, tarp tankių vešlių šakų 5-10 (20) m aukštyje. Juos suka iš smulkių eglės ša kelių, epifitinių samanų, kerpių, žolių stiebelių, lapelių, vidų iškloja smulkia žole, samanomis, plunksnomis, vilna ir plaukais. Lizdo skersmuo 16- 23 cm, aukštis 10-14, gūžtos skersmuo 7-9, gylis 5-7 cm. Deda 3-4 žals vus, žalsvai melsvus ar net gelsvus, išmar gintus juosvai rudomis ar violetinėmis dė melėmis bei taškeliais kiaušinius. Peri patelė 14-16 dienų. Tuo laiku ją maitina patinas. Jaunikliai lizdą palieka gana įvairaus amžiaus 14-20 dienų. Jų snapas iš pradžių būna tie sus ir visiškai susiformuoja tik 1,5-2 mėn. amžiaus. Suaugusieji ne tik vedžioja, bet ir maitina jauniklius. Tokie šeimyniniai pulkai gyvena miškuose bei stambesniuose miestų ir gyvenviečių želdiniuose.
Minta eglių, maumedžių, pušų sėklomis, klevų, skroblų, alyvų, uosių vaisiais, gluosnių, tuopų, drebulių, guobų, eglių ir pušų pumpurais, renka eglių, tuopų, gluosnių kenkėjus. Aižo obuolius, išrinkdami iš jų sėklas. Lesinėja ant žemės, pamiškių keliukų, parkų takų. Liepos rugpjūčio mėn. pradeda aižyti dar nesubrendusių eglių kankorėžius. Parkuose bei gyvenvietėse pirmiausia aižo baltosios eglės kankorėžius. Vieno kryžiasnapio stemplėje rasta nuo 160 iki 250 išlukštentų (daugiausia be luobelių) sėklų.
Daugiau informacijos ieškokite čia.