Pušinis kryžiasnapis

Pušinis kryžiasnapis didesnis už naminį žvirblį. Už eglinį kryžiasnapį kiek didesnis, snapas storesnis, stipresnis ir labiau riestas.

Patinas tamsiai raudonas, tik viršugalvis ir antuodegis ryškesnės spalvos, o nugara dažnai pilkai gelsvo atspalvio. Kartais raudona spalva būna oranžinio atspalvio. Sparnai, uodega ir uodegos dengiamosios plunksnos tamsiai rudos, kraštai žalsvi. Pilvo vidurinė dalis ir pauodegys pilki. Snapas didelis, juodas. Kojos rudos. Rainelė tamsiai ruda. Patelė alyviškai pilka, jos nugarinė pusė dėmėta, pilvinė vienspalvė. Antuodegis šviesesnis, geltonai žalias. Jaunikliai alyviškai pilki, tamsiai dėmėti. Jų nugara ryškaus žalsvo atspalvio.

Paplitimas. Eurazijoje paplitęs nuo Danijos, Skandinavijos iki Irltyšiaus slėnio. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Pečioros vidurupį, Tiumenę, pietuose tęsiasi iki Volgos vidurupio, pietinės Italijos pakrantės.

Žiemoja pietinėse arealo dalyje.

Lietuvoje tai retas paukštis. Aptikti Kaišiadorių, Rokiškio, Kauno, Alytaus rajonuose ir Lietuvos pajūryje.

Migracija. Klajojanti rūšis, kartais pasitaiko invazinio pobūdžio antskrydžių.

Biologija. Aptinkamas eglės, pušies arba mišriuose spygliuočių-lapuočių sausuose molynuose. Kartais laikosi pulkeliuose su egliniu kryžiasnapiu. Nuo pastarojo skiriasi kiek garsesniu balsu: „kiop,...