Pušinė sniegena
Užskrendanti, žiemojanti rūšis.
Pušinė sniegena yra varnėno dydžio. Už panašaus apdaro paukščius yra dides nė, palyginti ilga uodega.
Patino galva, kaklas, antuodegis ir krū tinė raudoni. Pečiai rudi, dėmėti. Vairuojamosios plunksnos tamsiai rudos. Ant sparnų dvi baltos juostelės. Pilvas ir pauodegys pilkšvi, rusvo atspalvio. Snapas storas, rusvai pilkas. Kojos rudos. Rai nelė tamsiai ruda. Patelė panaši į patiną, tik vietoj raudonos spalvos yra gelsvai žalsva. Jaunikliai rudesni už patelę.
Lietuvoje aptinkamas nominalinis pu šinės sniegenos porūšis Pinicola enuc leator enucleator.
Paplitimas. Eurazijoje paplitusi nuo Skandinavijos iki Beringo, Ochotsko jū ros. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusia salį, Pečioros žemupį, Obės, Lenos že mupį, pietuose tęsiasi iki Altajaus, šiau rinės Dvinos aukštupio. Gyvena Šiaurės Amerikoje.
Žiemoja paplitimo areale, kartais kla joja pietvakarių kryptimi.
Pastaraisiais metais Lietuvoje aptinka ma retai.
Migracija. Klajodami pasiekia mūsų respubliką, kartais žiemoja.
Biologija. Laikosi pušynuose, eglynuo se bei mišriuose spygliuočių-lapuočių medynuose. Gana ramios, todėl pastebėti ga lima tik išgirdus savotišką švilpimą. Ištyrus nušautų pušinių sniegenų sules tą maistą, rasta: eglių, maumedžių, pušų sėklų, įvairių augalų pumpurų (lapinių ir žiedinių) liekanų...
Gegužės mėn. krauna lizdus 1-6 m aukštyje. Deda 4 (3-5) žalsvai melsvus, išmargintus rudomis dėmėmis ir juosvais taškeliais kiauši nius. Peri patelė 14 dienų. Jaunikliai liz dą palieka po 16 dienų. Jaunikliai iš pra džių maitinami tik vabzdžiais, vėliau - augalų vaisiais bei vegetatyvinėmis dali mis. Per metus išaugina vieną vadą. Jau nikliams paaugus (liepos mėn.) prasideda vietinės, o vėliau tolimesnės kelionės.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
