Raudongalvė sniegena
Perinti, traukianti rūšis.
Raudongalvė sniegena yra naminio žvirblio dydžio. Patiną nesunku pažinti iš ryškios raudonos spalvos. Nuo kryžiasnapių skiriasi ilgesne uodega ir snapo forma.
Patino viršugalvis ir antuodegis rau doni. Skruostai rusvai rausvi. Nugara ruda, raudono atspalvio. Plasnojamosios ir vairuojamosios plunksnos rudos, kraštai rausvi, šviesūs. Gerklė ir krūtinė ryškiai raudonos spalvos. Pilvas balsvas, rausvo atspalvio. Snapas rausvai rudas, pamatas šviesesnis. Rainelė tamsiai ruda. Kojos gelsvai rausvos. Patelės nugarinė pusė rusvai pilka, dėmėta. Pilvinė kūno pusė balsva, rusvo atspalvio, priekinė dalis iš ilgai tamsiai raštuota. Apdare nėra raudo nos spalvos. Jaunikliai panašūs į patelę, tik labai dėmėti.
Lietuvoje gyvena nominalinis raudon galvės sniegenos porūšis Carpodacus ery thrinus erythrinus.
Paplitimas. Arealas suskaidytas į šiau rinę ir pietinę dalį. Šiaurinėje Eurazijo je paplitusi nuo rytinės Baltijos pakrantės iki Anadyrio baseino, Ramiojo vandeny no. Šiaurėje arealas siekia Kareliją, Pečioros žemupį, Indigirkos žemupį, pietuose tęsiasi iki Primorės, Altajaus, Uralo vi durupio, Volgos vidurupio, Čekoslovaki jos. Plinta vakarų kryptimi. Pietinėje area lo dalyje paplitusi nuo Mažosios Azijos iki Janczės slėnio. Šiaurėje arealas...
Žiemoja Indijoje, pietinėje Kinijoje. Lietuvoje raudongalvė sniegena nereta, tačiau paplitusi gana lokaliai. Tai plintanti rūšis.
Migracija. Tikrasis artimas migrantas. Traukia silpnai. Į pajūrį atskrenda gegužės II dekadą. Kauno apylinkėse anksčiausiai pastebėta gegužės 10 d., o vėliausiai - gegužės 28 d. Rudenį migruoja jau rugpjūčio mėn.
Biologija. Gyvena upių, ežerų, tvenkinių pakrančių želdiniuose, krūmotose pievose, miško pakraščiuose, šlapiose kirtavietėse su atželiančiais jaunuolynais.
Dažniausiai laikosi nedidelėmis kolonijomis po 3-9 poras. Miško pakraščiuose arba prie nedidelių aikščių gyvena ir pavieniai.
Patinas melodingai švilpauja. Grįžę patinai nelabai čiulba, tačiau po 2-3 dienų pradeda švilpauti intensyviau, ypač rytais. Dažnai greta čiulba 3 -5 patinai. Po 1-2 savaičių, pasirinkę lizdavietes, patinai nuolat čiulba ir persekioja pateles. Lizdus pradeda krauti birželio pradžioje gegužės pabaigoje. Lizdai gana stambūs. Juos krauna iš žolių stiebelių, šaknelių, lapų įvairiuose medžiuose ir krūmuose 0,4-1,2 m aukštyje. Gūžtą iškloja žvėrių plaukais. Gegužės pabaigoje pradeda dėti kiaušinius. Deda 5, rečiau 4-6 melsvus, išmar gintus retomis juosvomis, violetinėmis dėmelėmis, taškeliais bei ringelėmis kiaušinius. Peri patelė 12-13 dienų. Jaunikliai lizde išbūna 13-15 dienų. Per vasarą išaugina vieną vadą.
Maitinasi augalų sėklomis, vegetatyvi nėmis dalimis bei vabzdžiais.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
