Geltonoji kielė
Perinti, traukianti rūšis.
Geltonoji kielė yra kiek mažesnė už baltąją ir kalninę kielę. Be to, nuo kal ninės kielės skiriasi trumpesne uodega ir gelsvai žalia nugara.
Patino nugarinė pusė gelsvai žalia, galva pilka, antakiai balti. Sparnai ir uodega tamsiai rusvi, dvi šoninės vairuojamųjų plunksnų poros baltos. Apatinė kūno pusė šviesiai geltona. Snapas juosvas. Kojos rūdai juodos. Rainelė tamsiai ruda. Patelės spalvos matinės, viršugalvis rusvai pilkas, gerklė balsva. Jauniklių viršutinė kūno pusė gelsvai rusva, apatinė — balsvai rusva. Išsirita apaugę (galva ir nugara) gana ilgais ir tankiais pilkai rusvais pūkais.
Lietuvoje gyvena nominalinis gelto nosios kielės porūšis Motacilla flava flava. Traukimo laikotarpiu aptinkamas šiaurinis porūšis Motacilla flava thumbergi.
Paplitimas. Eurazijoje paplitusi nuo At lanto iki Ramiojo vandenyno. Šiaurėje arealas siekia Barenco, Baltąją jūras, Pečioros, Obės, Jenisejaus žemupį, toliau į rytus — arktinę pakrantę, pietuose tęsiasi iki pietinės Primorės, šiaurryčių Kinijos, Mongolijos, Altajaus, šiaurinio Kazachsta no, Volgos žemupio, Balkanų pusiasalio, Viduržemio jūros pakrančių. Gyvena Šiaurės Afrikoje, kai kuriose salose. Žiemoja pietinėse arealo...
Gyvena visoje Lietuvoje. Dažna perėji mo laikotarpiu, įprasta pavasario ir ru dens traukimo metu. Paskutiniaisiais de šimtmečiais kiek retesnė dėl nuodingų medžiagų barstymo laukuose, ankstyvos šienapjūtės, kraštovaizdžio pasikeitimo.
Migracija. Tikrasis tolimas migrantas. Pavasarį traukia mažai paukščių, rude nį daugiau jų matyti rugpjūčio mėn. Nakvynei apsistoja švendrynuose, meldynuose.
Biologija. Mėgsta mūsų krašto didžiųjų upių lankas, nusausintų laukų lygumų žolėtas pakeles ir pagriovius, nešienauja mus akmeningus plotus. Porelės įsikuria paraisčių kupstynuose, prie ežerėlių. Lai kosi netoli vandens.
Maitinasi ir traukia tik dieną. Vikriai bėgioja, noriai maudosi vandenyje. Pabaidyta iš lizdo, pašiaušusi plunksnas vi liojamai bėga žeme. Prie lizdo nerimaudamos čyrena, plasnodamos kabo ore, tupinėja aukštų žolių, krūmų viršū nėse. Ant žemės tyliai murma savo giesmę. Traukdamos kartkartėmis supiepsi. Skrenda kelių ar keliolikos paukščių būreliai; gegužės mėn. kartais apsistoja dirvose.
Nuo gegužės vidurio iš sausų varpinių žolelių krauna 10-13 cm skersmens ir 4-5 cm aukščio lizdą; 6 cm pločio ir 2-3 cm gylio gūžtą iškloja plaukais. Šis menkas statinys įrengiamas nedide lėje duobutėje po geltonai žydinčiais pievų augalais ar atversta velėna, griovio šlai telyje, javuose. Kiaušinius pradeda dėti ne vienu laiku. Kiauši nių dėjimas tęsiasi 42 dienas. Pilkšvai rudais šlakais gausiai išmarginti balzgani kiaušiniai maždaug 18,6 x 14,0 mm dydžio ir 1,8 g svorio. Dėtyje paprastai 6 kiaušiniai.
Patelė peri 13 dienų. Išsirita akli ir pliki jaunikliai. Jų viršutinė kūno pusė apše pusi šviesiai geltonų pūkų kuokštais. Le sina abu porelės nariai. 12-13 dienų amžiaus kieliukai apleidžia gūžtas. Maistą renka arimuose, pievose, ga nyklose. Lesa muses, uodus, sparvas, sliekus, vabalus, vikšrus.
Naudingas ir puošnus būdingas laukų sparnuotis.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
