Juodgalvė sniegena

Rūšis: Žvirbliniai
Lotyniškas pavadinimas: Pyrrhula pyrrhula

Perinti, traukianti, žiemojanti rūšis.

Juodgalvė sniegena kiek didesnė už naminį žvirblį. Ją nesunku pažinti iš raudonos ir juodai baltos spalvos.

Patino viršugalvis, žiedas aplink snapo pamatą ir gerklė juodi, melsvo atspalvio. Nugara ir pečiai pilki, juosmuo ir antuodegis balti. Sparnai juodi su balta skersine juostele. Uodega juoda. Pilvinė kūno pusė ryškiai raudona. Pauodegys balsvas. Snapas stiprus, juodas. Rainelė ruda. Kojos tamsiai rudos. Patelės nugarinė dalis pilka, pilvinė rusvai pilka, rausvo atspalvio. Jaunikliai pilkai rusvi. Išsirita apaugę gana ilgais juosvai pilkais pūkais. Žiotys rausvos.

Lietuvoje gyvena nominalinis juodgalvės sniegenos porūšis Pyrrhula pyrrhula pyrrhula.

Paplitimas. Eurazijoje paplitusi nuo Atlanto pakrantės iki Ochotsko jūros. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Jamalo pusiasalį, Lenos vidurupį, Kamčiatką, pietuose tęsiasi iki Užbaikalės, Altajaus, pietinio Uralo, Karpatų, Balkanų pusiasalio, šiaurinės Viduržemio jūros pakrantės. Gyvena Kaukaze, Azorų, Britų salose. Žiemoja paplitimo areale.

Lietuvoje gana dažna, ypač rudenį ir žiemą.

Migracija. Tikrasis artimas migrantas. Dalis paukščių žiemoja Lietuvoje.

Biologija. Gyvena miškuose, soduose, parkuose, miestuose. Rudenį ir žiemą dažna gyvenviečių,...

dažna gyvenviečių, miestų, priemiesčių, ypač medelynų želdiniuose, kur auga alyvos, klevai, lanksvos, pūsleniai, ligustrai, uosiai, maumedžiai. Čia sniegenos laikosi tol, kol dar aptinka maisto. Lesinėdamos elgiasi tyliai, ramiai, mažai skraido, retkarčiais švilpauja. Vasarą gyvena mišriuose lapuočių medynuose su eglės priemaiša, mišriuose pušynuose su egle. Retesnė pušynuose, ypač grynuose, kerpiniuose, be jokio trako ir pomiškio. Paskutiniais metais sniegenų sumažėjo, kai kur net 10-30 proc.
Vasario arba Kovo mėn. poros ieško lizdaviečių. Jau nuo vasario vidurio patinai nuolat čiulba tylią giesmelę. Balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje krauna pirmuosius lizdus. Lizdas iš žolių lapelių, stiebelių (daugiausia iš varpinių, graižažiedžių, viržinių, paparčių, dilgėlių ir kt.), samanų bei medžių šakelių. Vidus išklotas gyvūnų plaukais ir plunksnomis. Lizdus krauna 3-5, rečiau 7 dienas, eglėse 2-15 m aukštyje, prie kamieno arba šakų. Deda 5-6 šviesiai melsvus ar melsvai žalsvus, išmargintus rudomis, rudai juodomis dėmelėmis bei gyslelėmis kiaušinius. Peri patelė 13-14 dienų. Jaunikliai lizde išbūna 13-16 dienų. Jauniklius maitina abu porelės nariai. Išveda dvi vadas. Pirmosios vados jaunikliai lizdą palieka gegužės pabaigoje – birželio pradžioje, o antrosios – liepos – rugpjūčio mėn.

Jaunikliai maitinami augalų sėklomis, pumpurais, žiedų dalimis bei kitomis vegetatyvinių augalo dalių liekanomis. Šiek tiek sulesa ir vabzdžių. Žiemą lesa tik augalinį maistą, pavasarį - žiedinius pumpurus, žirginius bei žiedynus, ypač drebulių.

Sniegenos - puošnūs naudingi paukščiai.

Pastaba: čia pateiktos tik informacijos šaltinių ištraukos.
Daugiau informacijos ieškokite čia.