Juodgalvė sniegena
Perinti, traukianti, žiemojanti rūšis.
Juodgalvė sniegena kiek didesnė už na minį žvirblį. Ją nesunku pažinti iš raudo nos ir juodai baltos spalvos.
Patino viršugalvis, žiedas aplink snapo pamatą ir gerklė juodi, melsvo atspalvio. Nugara ir pečiai pilki, juosmuo ir antuodegis balti. Sparnai juodi su balta sker sine juostele. Uodega juoda. Pilvinė kūno pusė ryškiai raudona. Pauodegys bals vas. Snapas stiprus, juodas. Rainelė ruda. Kojos tamsiai rudos. Patelės nugarinė dalis pilka, pilvinė rusvai pilka, rausvo atspalvio. Jaunikliai pilkai rusvi. Išsirita apaugę gana ilgais juosvai pilkais pūkais. Žiotys rausvos.
Lietuvoje gyvena nominalinis juodgal vės sniegenos porūšis Pyrrhula pyrrhula pyrrhula.
Paplitimas. Eurazijoje paplitusi nuo At lanto pakrantės iki Ochotsko jūros. Šiau rėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Jamalo pusiasalį, Lenos vidurupį, Kamčiat ką, pietuose tęsiasi iki Užbaikalės, Alta jaus, pietinio Uralo, Karpatų, Balkanų pusiasalio, šiaurinės Viduržemio jūros pakrantės. Gyvena Kaukaze, Azorų, Bri tų salose. Žiemoja paplitimo areale.
Lietuvoje gana dažna, ypač rudenį ir žiemą.
Migracija. Tikrasis artimas migrantas. Dalis paukščių žiemoja Lietuvoje.
Biologija. Gyvena miškuose, soduose, parkuose, miestuose. Rudenį ir žiemą daž na gyvenviečių,...
Vasario arba Kovo mėn. poros ieško lizdaviečių. Jau nuo vasario vidurio patinai nuolat čiulba tylią giesmelę. Balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje krauna pirmuosius lizdus. Lizdas iš žolių lapelių, stiebelių (daugiausia iš varpinių, graižažiedžių, viržinių, paparčių, dilgėlių ir kt.), samanų bei medžių šakelių. Vidus išklotas gyvūnų plaukais ir plunksnomis. Lizdus krauna 3-5, rečiau 7 dienas, eglėse 2-15 m aukštyje, prie kamieno arba šakų. Deda 5-6 šviesiai melsvus ar melsvai žalsvus, išmargintus rudomis, rudai juodomis dėmelėmis bei gyslelėmis kiaušinius. Peri patelė 13-14 dienų. Jaunikliai lizde išbūna 13-16 dienų. Jauniklius maitina abu porelės nariai. Išveda dvi vadas. Pirmosios vados jaunikliai lizdą palieka gegužės pabaigoje – birželio pradžioje, o antrosios – liepos – rugpjūčio mėn.
Jaunikliai maitinami augalų sėklomis, pumpurais, žiedų dalimis bei kitomis vegetatyvinių augalo dalių liekanomis. Šiek tiek sulesa ir vabzdžių. Žiemą lesa tik augalinį maistą, pavasa rį - žiedinius pumpurus, žirginius bei žiedynus, ypač drebulių.
Sniegenos - puošnūs naudingi paukščiai.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
