Karklinė nendrinukė

Rūšis: Žvirbliniai
Lotyniškas pavadinimas: Acrocephalus palustris

Perinti, traukianti rūšis.

Karklinė nendrinukė mažesnė už namini žvirblį. Labai panaši į mažąją krakšlę. Gamtoje jas galima skirti tik iš giesmės ir pagal gyvenamąją vietovę.

Patino ir patelės visa nugarinė pusė gelsvai pilka, antuodegis gelsvai rudas. Pilvinė dalis balta, rusvo atspalvio. Virš akių šviesus antakis. Snapas pilkas. Kojos rausvos. Rainelė gelsvai ruda. Rudenį suaugusiųjų ir jauniklių apdaras rusvo atspalvio. Jaunikliai išsirita pliki, jų oda tamsi. Žiotys šviesiai geltonos.

Paplitimas. Vakarų Eurazijoje paplitusi nuo Normandijos, Alpių iki Uralo, šiaurinio Kazachstano. Šiaurėje arealas siekia pietinę Švediją, pietinę Suomiją, Volgos aukštupį, pietuose tęsiasi iki Syrdarjos žemupio, Heko aukštupio, Uralo žiočių, šiaurinio Irano, Užkaukazės, šiaurinės Juodosios jūros pakrantės, Balkanų, Apeninų pusiasalio.

Žiemoja Afrikoje.

Lietuvoje karklinė nendrinukė paplitusi, perinti rūšis.

Migracija. Tikrasis tolimas migrantas.

Biologija. Biotopas - šlapi ar drėgni karklynai, taip pat aukšta žolė (dilgėlės, paprastoji šilingė, raudoklė, sprigė, kiečiai).
Dar nesusiporavę patinai aktyviausiai gieda naktį. Beveik nenutrūkstamai giesmė skamba visą naktį, kartais ir rytą. Susiporavę patinai naktį nebegieda. Giesmę galima...

Giesmę galima išgirsti ir dieną, tačiau ji tylesnė. Taigi garsiausia karklinės nendrinukės giesmė per tuoktuves, naktį. Dieną skambia giesme, matyt, apsaugo teritoriją.

Giedodami mėgsta tupėti krūme ar aukštėlesniame žolių kupste. Patino giesmė gana įmantri, iš įvairiausių garsų. Karklinės nendrinukės - puikūs imitatoriai, gebą pakartoti kitų paukščių giesmių fragmentus, šauksmus.

Monogamas. Dažniausiai peri poromis, retkarčiais vieno patino teritorijoje peri dvi patelės. Pastebėta tarprūšinių porų su mažąja krakšle. Ventės rage aptikta mišri pora: karklinės nendrinukės patelė ir mažosios krakšlės patinas. Lizdą krauna abu porelės nariai. Deda 5-4 balzganus ar melsvai balkšvus, išmargintus retomis, smulkiomis ar stambiomis rudomis dėmėmis kiaušinius. Daugiausia kiaušinių sudedama birželio viduryje ir liepos pradžioje. Liepos mėn. pradeda perėti jauni paukščiai, taip pat sėkmingai užauginę jauniklius ir sudarę naują porą, antrą kartą peri kai kurie seni patinai. Peri patinas ir patelė 12 - 14 dienų. Jauniklius maitina abu poreles nariai. Lizdą palieka po 10-14 dienų. Iš pradžių nakvoti jie grįžta į lizdą. Maždaug po 20 dienų suaugę paukščiai nustoja rūpintis jaunikliais.

Minta vabzdžiais ir jų lervomis. Palyginti su kitomis nendrinukių rūšimis, daugiau sulesa ilgakojų uodų. Be to, sugauna nemažai vorų. 

Pastaba: čia pateiktos tik informacijos šaltinių ištraukos.
Daugiau informacijos ieškokite čia.