Sodinė nendrinukė
Retai perinti, traukianti rūšis.
Sodinė nendrinukė mažesnė už naminį žvirblį. Gana panaši į kitas nendrinukes, atskirti galima tik iš sparnų formulės bei giesmės.
Patino ir patelės nugarinė pusė priklausomai nuo apdaro senumo gelsvai ruda ar gelsvai pilka. Pilvinė pusė balta, rusvo atspalvio, kuris būna ryškesnis rudenį ir jauniklių. Kūno šonai pilko ar gelsvai pilko atspalvio.
Paplitimas. Euroazijoje paplitusi nuo rytinės Baltijos pakrantės iki Senos aukštupio, Sajanų, Altajaus, Tian Sanio. Šiaurėje arealas siekia pietinę Suomiją, Onegos ežerą, Pečioros aukštupį, Obės, Jenisėjaus vidurupį, pietuose tęsiasi iki Latvijos, šiaurinės Baltarusijos, Volgos vidurupio, Kopetdago, Irano. Gyvena pietinėje Šve dijoje. Dabar sodinės nendrinukės arealas plečiasi vakarų ir pietvakarių kryptimi. Žiemoja pietų ir pietryčių Azijoje. Lietuvoje labai reta. Migracija. Ventės rage pirmieji paukščiai pastebėti birželio pradžioje.
Biologija. Veisimosi periodu gyveni pamiškėse, soduose, dažniausiai netoli vandens. Lizdus suka vešlioje žolėje, rečiau žemuose krūmuose. Primena karklinės nendrinukės biotopą. Pavasarį pirmieji grįžta patinai, patelės kiek vėliau. Užimtoje teritorijoje patinai daug gieda, ypač naktį (2 - 5 val.), neretai ir...
Trumpos jų giesmės skamba tik dieną. Lizdą suka patelė, patinas jai padeda. Liz davietė bei lizdas labai primena karklinės nendrinukės statinį. Sodinė nendrinukė kiek dažniau suka lizdą ties krūmo išsišakojimu, panašiai kaip tošinukė. Paprastai lizdas sukamas maždaug 38 cm aukštyje. Dėtyje 4-6 balti, rausvo atspal vio, išmarginti įvairaus dydžio šviesiai rausvomis dėmėmis kiaušiniai. Perėti pa telė pradeda padėjusi 3 kiaušinius. Peri 12-14 dienų, retkarčiais ją pakeičia patinas. Dar silpnai skraidantys (10-12 dienų) jaunikliai palieka lizdą. Abu pore lės nariai dar 10-22 dienas juos maitina.
Minta įvairiais vabzdžiais, jų lervomis bei vorais.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
