Kuoduotoji zylė

Rūšis: Žvirbliniai
Lotyniškas pavadinimas: Parus cristatus

Perinti, sėsli rūšis.

Kuoduotoji zylė gerokai mažesnė už naminį žvirblį. Ją lengva pažinti iš ilgo smailaus kuoduko. Patino ir patelės nugarinė pusė rusvai pilka. Ant galvos juodas, išmargintas baltais taškais kuodas. Skruostai balsvi. Gerklės srityje juoda dėmė. Pilvinė dalis balsva, rusvo atspalvio. Plasnojamosios ir vairuojamosios plunksnos tamsiai rudos. Snapas juodas. Kojos rusvos. Rainelė ryškiai ruda. Jaunikliai blankesni ir rusvesni už suaugusius, kuodukas trumpas. Tik išsiritusių jauniklių galva ir nugara ties viduriu apaugusi gana ilgais, tamsiai pilkais pūkais. Žiotys nešvariai geltonos.

Lietuvoje gyvena nominalinis kuoduotosios zylės porūšis Parus cristatus cristatus.

Paplitimas. Vakarų Eurazijoje paplitusi nuo Pirėnų pusiasalio iki Uralo. Šiaurėje arealas siekia vidurinę Skandinaviją, šiaurinės Dvinos aukštupį, pietinį Uralą, pietuose tęsiasi iki Karpatų, pietinės Alpių papėdės, Viduržemio jūros pakrantės. Žiemoja areale. Lietuvoje gana dažna.

Migracija. Sėsli rūšis.

Biologija. Pušynams būdingiausia zylių rūšis, rečiau aptinkama eglynuose bei mišriuose miškuose. Grynų lapuočių girių ji vengia.

Judrus, neramus paukštis, puikiai kabinasi net už ploniausių šakučių, laipioja stuobriais, neretai nusileidžia ir ant žemės. Žiemą kartu...

Žiemą kartu su nykštukais, lipučiais ir kitomis zylėmis klajoja po mišką. Kuoduotosios zylės giesmelė neretai pasigirsta jau šiltomis saulėtomis vasario dienomis. Poruojasi kovo antroje pusėje ir pradeda ieškoti tinkamos lizdui vietos.

Lizdą krauna pūvančių ar visai sutrūnijusių beržų, juodalksnių ar pušų stuobrių uoksuose. Kartais juos išsikala pati, bet dažniausiai užima pernykščius šiaurinių pilkųjų zylių uoksus. Retkarčiais įsikuria išpuvusiose medžių skylėse bei dirbtiniuose inkiluose. Uoksai būna 0,5—5 m, kartais 8—10 m aukštyje. Landa 2,7—3,8 cm skersmens, uokso gylis 14—24 cm, apatinės dalies plotis 5—9 cm. Lizdą krauna iš žalių samanų, gūžtą iškloja žvėrių plaukais bei samanomis. Gūžtos skersmuo 4—6, gylis 3—4,5 cm.

Kiaušinius pradeda dėti anksčiausiai iš visų zylių rūšių — balandžio mėnesio pirmoje pusėje. Paprastai dėtyje 5 - 6, retkarčiais 4 ar 7 balti su gelsvai rudais taškeliais ovalūs kiaušiniai. Nebaigtą dėtį užkloja Žvėrių plaukais. Padėjusi paskutinį kiaušinį, patelė peri 15—17 dienų. Lizdus palieka 20 – 21 dienos amžiaus jaunikliai. Paprastai išveda vieną jauniklių vadą ir tik išimtinais atvejais dvi. Daug dėčių ir vadų žūsta. Tačiau nepaisant šių nuostolių, kuoduotųjų zylių nemažėja. Matyt, jo atsparios nepalankioms žiemoms bei ilgesnis vidutinis jų amžius.

Naudingi paukščiai, nes sulesa daug miškui žalingų vabzdžių. Pavasarį renka pabirusias spygliuočių sėklas.

Pastaba: čia pateiktos tik informacijos šaltinių ištraukos.
Daugiau informacijos ieškokite čia.