Šiaurinė pilkoji zylė
Perinti, žiemojanti, praskrendanti rūšis.
Šiaurinė pilkoji zylė gerokai mažesnė už naminį žvirblį. Nuo pilkosios zylės ski riasi balsu, matiniu viršugalviu bei su glaustame sparne susidarančiu šviesiu plotu. Patino ir patelės viršugalvio „kepurėlė" juoda, šokoladinio atspalvio, tęsiasi iki nugaros. Nugarinė pusė rusvai pilka. Plasnojamosios plunksnos rudos, kraštai šviesūs. Gerklės srityje didelė juoda dėmė. Pilvinė dalis balta, dažnai kūno šonai ir
pauodegys rusvo atspalvio. Uodega apvali. Snapas juodas. Kojos tamsiai pilkos. Rainelė ruda. Jauniklių „kepurėlė“ blanki. Išsiritusių jauniklių galva ir nugara apaugusi negausiais rusvai pilkais pūkais. Žiotys rusvai geltonos.
Lietuvoje gyvena šiaurinės pilkosios zylės porūšis Parus montanus borelis.
Paplitimas. Eurazijoje paplitusi nuo Skandinavijos iki Japonų jūros. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Pečioros vidurupį, Jenisėjaus žemupį, pietuose tęsiasi iki šiaurryčių Kinijos, Volgos vidurupio, Karpatų, Alpių. Gyvena kai kuriose salose. Žiemoja paplitimo areale.
Lietuvoje nereta, ypač vakarinėje ir šiaurinėje respublikos dalyje, tačiau re tesnė negu pilkoji zylė.
Migracija. Mūsų respublikoje aptinkama visus metus, tačiau kartais rudenį stebimi invazinio pobūdžio antskrydžiai.
Biologija. Mėgstamiausios šiaurinės zylės vietos...
Monogamai, lytiškai subręsta vienerių metų. Perėti pradeda ruoštis kovo gale balandžio pradžioje. Peri uoksuose, kuriuos patys išsikala. Uoksą kala abu porelės nariai 0,5 - 11 m aukštyje. Šiaurinės zylės snapas silpnas, todėl uoksą paprastai kala supuvusio medžio kamiene. Uoksą kala apie 2 savaites. Anga ovali, apie 5X3,2 cm. Uokso dugnas išklojamas minkštų žolių stiebeliais, vidus pūkais. Į paruoštą lizdąkiaušinius patelė pradeda dėti po 1—5 dienų. Dėtyje dažniausiai būna 7—9, rečiau 6 ar 11 baltų, išmargintų rausvais taške liais kiaušinių. Peri tik patelė, 13—15 dienų. Perėjimo laikotarpiu ją maitina patinas. Išsiritus jaunikliams, patelė pirmą dieną būna lizde ir šildo jauniklius, o maisto jiems atneša patinas. Vėliau jauniklius maitina abu porelės nariai. Maistas — įvairūs smulkūs vabzdžiai, taip pat straubliukai, lapgraužiai, vorai. Jaunikliai lizde išbūna 18-19 dienų. Išskridusius iš lizdo jauniklius tėvai maitina dar 7—10 dienų. Tačiau ir vėliau paukščiai paprastai laikosi kartu: tėvai ir 7-9 jaunikliai. Per metus išveda vieną vadą.
Daug žalos šioms zylėms padaro ge niai, kėkštai, kiaunės. Jie gana lengvai iš ardo sutrūnijusiuose stuobriuose įrengtus lizdus. Dėl to šiaurinių zylių skaičius Lie tuvos miškuose nedidėja.
Šiaurinė pilkoji zylė yra naudingas paukštis. Sunaikina daugybę smulkių vabzdžių — pušų ir eglių kenkėjų.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
