Pilkoji zylė

Rūšis: Žvirbliniai
Lotyniškas pavadinimas: Parus palustris

Perinti, sėsli rūšis.

Pilkoji zylė gerokai mažesnė už naminį žvirblį. Nuo šiaurinės zylės skiriasi blizdgančiu viršugalviu, gerklės dėme ir balsu. Patino ir patelės nugara, sparnai ir uodega rusvai pilki, viršugalvis juodas. Galvos šonai pilkšvai balti. Gerklė juoda, pakraščiai neryškūs. Apatinė kūno pusė balsva. Uodega beveik tiesi. Snapas pilkai juodas, rainelė ruda, kojos pilkos. Jaunikliai blankesnių spalvų, galva be metalo blizgesio. Tik išsiritusių jauniklių galva ir nugara apaugusi trumpais rusvai pilkais pūkais.

Lietuvoje gyvena nominalinis pilkosios tylės porūšis Parus palustris palustris.

Paplitimas. Arealas suskaidytas. Europoje paplitusi nuo Skandinavijos iki pietinio Uralo. Šiaurėje arealas siekia pietinę Suomiją, Volgos vidurupį, pietuose tęsiasi iki Dnepro žemupio, Balkanų pusiasalio, Viduržemio jūros pakrantės. Rytinėje Azijoje paplitusi nuo Altajaus iki Japonų, Geltonosios jūros. Izoliuotos arealo dalys yra Mažojoje Azijoje, Kaukaze, Birmoje. Gyvena kai kuriose salose. Žiemojimo arealas tas pats kaip ir paplitimo.

Lietuvoje negausi. Dažniausiai aptinkama lapuočių giriose, medžiais apaugusiuose paupiuose, senuose parkuose ir soduose. Rudenį dažnai lankosi daržuose, žiemą laikosi prie sodybų;...

prie sodybų; miestų parkuose.

Migracija. Sėsli.

Biologija. Judri, vikriai laipioja po medžių šakas, gerai skraido. Balsas — gergždžiantis, vienodas „pieji ...psi“... Kartais šaukia „ci-de-di", „ci-de-di“. Pradeda čiulbėti vasario gale — kovo mėn. Monogamas, lytiškai subręsta vienerių metų. Peri uoksuose, labai retai uoksiniuose inkiluose 0,5—9 m aukštyje. Uoksus dažniausiai pasirenka juodalksniuose ir baltalksniuose, beržuose. Lizdą pradeda krauti balandžio viduryje. Išorinis lizdo (uokso) skersmuo 6—9 cm, aukštis 4— 6, gūžtos skersmuo 5—6, gylis 3—4 cm. Lizdą suka iš samanų, vidų iškloja kerpėmis, gyvulių vilna, švelniais augalų stiebeliais. Kiaušinius pradeda dėti balandžio antroje pusėje. Dėtyje 8 rusvai rudais taškeliais išmarginti balti kiaušiniai. Kiaušiniai lizde būna uždengti pūkais, vilna. Padėjusi paskutinį kiaušinį patelė peri 15—16 dienų. Perinčią patelę maitina patinas. Jaunikliai lizde išbūna 18—19 dienų. Išveda tik vieną vadą.

Minta vabzdžiais, vikšrais, augalų sėklomis. Rudeniop plačiai klajoja, ypač jaunikliai, pagiriais, paupiais. Dažnai lankosi soduose, čia maitinasi saulėgrąžų sėklomis. Žiemą noriai lanko lesyklas.

Naudingas paukštis, sunaikina daug žalingų vabzdžių. Pastaraisiais metais pilkųjų zylių sumažėjo, nes trūksta tinkamų perėti vietų (uoksų). Šią rūšį pagausinti galima saugant senus uoksinius medžius.

Pastaba: čia pateiktos tik informacijos šaltinių ištraukos.
Daugiau informacijos ieškokite čia.