Remeza

Rūšis: Žvirbliniai
Lotyniškas pavadinimas: Remiz pendulinus

Perinti, traukianti, žiemojanti rūšis.

Remeza mažesnė už naminį žvirblį. Ją galima pažinti iš juodos dėmės galvoje bei kaštoninių pečių. Patino galva ir kaklas pilkai balti, kakta ir galvos šonai juodi, nugara ir pečiai ryškiai rudi. Apatinė kūno pusė balsva, krūtinė rusvo atspalvio. Snapas šviesiai pilkas. Kojos pilkos. Rainelė tamsiai ruda. Patelė ne tokių ryškių spalvų kaip patinas. Jaunikliai šviesiai pilkai rusvi, juodos dėmės galvos šonuose nėra. Išsirita pliki. Žiotys šviesiai oranžinės.

Lietuvoje gyvena nominalinis remezos porūšis Remiz pendulinus pendulinus.

Paplitimas. Eurazijoje paplitusi nuo Reino slėnio iki šiaurryčių Kinijos. Šiaurėje arealas siekia Daniją, pietinę Švediją, Maskvos sritį, Obės vidurupį, Amūro slėnį, pietuose tęsiasi iki Mongolijos, Afganistano, Mažosios Azijos bei į Viduržemio jūrą įtekančių upių deltų.
Žiemoja pietinėse arealo dalyse. Kartais žiemoja Lietuvoje (Žuvinte, Nemuno deltoje).

Perinčių aptinkama beveik visuose rajonuose. Gana įprastos Žuvinto rezervate (kai kuriais metais būna iki 6—8 porų), Nemuno deltoje, Biržų apylinkėse. Arnionių žuvininkystės ūkyje kasmet peri 3—6 poros, Marijampolės rajone lizdų aptinkama prie nedidelių...

prie nedidelių pelkių. Peri Urkio, Kretuono ornitologiniuose draustiniuose, lizdų rasta Antalieptės marių pakrantėse, Pūščios durpyne.

Migracija. Keliauja liepos pabaigoje - rugpjūčio pradžioje. Dalis Lietuvoje žiemoja.

Biologija. įsikuria vandens telkinių pakrantėse, salose, pievose, augančiuose pavieniuose medeliuose. Ypač mėgsta krūmais apaugusius durpynų karjerus, žuvininkystės ūkių tvenkinius. Kartais lizdų aptinkama toli nuo vandenų. Lizdas (meistriškai susuktas uždaras maišelis su trumpa rankove) paprastai būna pačiame šakos gale ir laisvai siūbuoja net menkam vėjui pučiant. Jį suka iš karklų, švendrų, topolių pūkų, o prie šakelės pritvirtina įvairių augalų plaušais. Gūžtą iškloja švelnia augaline medžiaga ir paukščių pūkais. Suradęs tinkamą vietą, patinas pradeda sukti lizdą. Garsiu giedojimu stengiasi privilioti patelę. Jeigu patelės neprivilioja, kiek toliau pradeda statyti naują lizdą. Atskridus patelei, lizdas baigiamas krauti per 2—4 savaites. Sukdami lizdą paukščiai visą laiką garsiai pypsi.

Lizdai paprastai sukami kelerius metus tame pačiame medyje. Daugiausia lizdų aptinkama beržuose, gluosniuose, karkluose. Kiek mažiau — alksniuose, ievose, guobose. Dėtyje 5—8, kartais iki 10 pailgų, baltų kiaušinių.  Vėliau suaugusių paukščių ir jauniklių būreliai (iki 30—40 paukščių) klajoja po apylinkes.

Minta vabzdžiais, rudenį ir žiemą augalų sėklomis.

Pastaba: čia pateiktos tik informacijos šaltinių ištraukos.
Daugiau informacijos ieškokite čia.