Remeza
Perinti, traukianti, žiemojanti rūšis.
Remeza mažesnė už naminį žvirblį. Ją galima pažinti iš juodos dėmės galvoje bei kaštoninių pečių. Patino galva ir kaklas pilkai balti, kakta ir galvos šonai juodi, nugara ir pečiai ryškiai rudi. Apatinė kūno pusė balsva, krū tinė rusvo atspalvio. Snapas šviesiai pil kas. Kojos pilkos. Rainelė tamsiai ruda. Patelė ne tokių ryškių spalvų kaip patinas. Jaunikliai šviesiai pilkai rusvi, juodos dėmės galvos šonuose nėra. Išsirita pliki. Žiotys šviesiai oranžinės.
Lietuvoje gyvena nominalinis remezos porūšis Remiz pendulinus pendulinus.
Paplitimas. Eurazijoje paplitusi nuo Reino slėnio iki šiaurryčių Kinijos. Šiau rėje arealas siekia Daniją, pietinę Švedi ją, Maskvos sritį, Obės vidurupį, Amūro slėnį, pietuose tęsiasi iki Mongolijos, Af ganistano, Mažosios Azijos bei į Vidur žemio jūrą įtekančių upių deltų.
Žiemoja pietinėse arealo dalyse. Kartais žiemoja Lietuvoje (Žuvinte, Nemuno deltoje).
Perinčių aptin kama beveik visuose rajonuose. Gana įprastos Žuvinto rezervate (kai kuriais metais būna iki 6—8 porų), Nemuno del toje, Biržų apylinkėse. Arnionių žuvininkystės ūkyje kasmet peri 3—6 po ros, Marijampolės rajone lizdų aptinkama prie nedidelių...
Migracija. Keliauja liepos pabaigoje - rugpjūčio pradžioje. Dalis Lietuvoje žiemoja.
Biologija. įsikuria vandens telkinių pa krantėse, salose, pievose, augančiuose pa vieniuose medeliuose. Ypač mėgsta krū mais apaugusius durpynų karjerus, žu vininkystės ūkių tvenkinius. Kartais lizdų aptinkama toli nuo vandenų. Lizdas (meistriškai susuktas uždaras maišelis su trumpa rankove) paprastai būna pačiame šakos gale ir laisvai siūbuo ja net menkam vėjui pučiant. Jį suka iš karklų, švendrų, topolių pūkų, o prie ša kelės pritvirtina įvairių augalų plaušais. Gūžtą iškloja švelnia augaline medžiaga ir paukščių pūkais. Suradęs tinkamą vietą, patinas pradeda sukti lizdą. Garsiu giedojimu stengiasi privilioti patelę. Jeigu patelės neprivilioja, kiek toliau pradeda statyti naują lizdą. Atskridus patelei, lizdas baigiamas krauti per 2—4 savaites. Sukdami lizdą paukš čiai visą laiką garsiai pypsi.
Lizdai paprastai sukami kelerius metus tame pačiame medyje. Daugiausia lizdų aptinkama beržuose, gluosniuose, kark luose. Kiek mažiau — alksniuose, ievose, guobose. Dėtyje 5—8, kartais iki 10 pailgų, bal tų kiaušinių. Vėliau suaugusių paukščių ir jauniklių būreliai (iki 30—40 paukščių) klajoja po apylinkes.
Minta vabzdžiais, rudenį ir žiemą augalų sėklomis.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
