Volungė
Perinti, traukianti rūšis.
Volungė kiek didesnė už varnėną. Ją nesunku pažinti iš ryškios geltonos spal vos. Patinas šviesiai geltonas, nugara ir sparnai žalsvo atspalvio. Juostelė nuo snapo iki akių ir plasnojamosios plunksnos juodos. Vidurinės vairuojamosios plunksnos juodos, kitos geltonai dėmėtos. Snapas raudonas. Kojos pilkos. Rainelė rudai raudona. Patelės viršutinė pusė žalsva, antuodegis geltonas. Apatinė dalis pilkšva, juosvai dėmėta. Jaunikliai panašūs į patelę, jų nugarinė pusė žalia, gelsvo atspalvio. Išsirita apaugę tankiais, trumpais, rusvai balsvais pūkais.
Lietuvoje gyvena nominalinis volungės porūšis Oriolus oriolus oriolus.
Paplitimas. Eurazijoje paplitusi nuo At lanto pakrantės iki Jenisejaus slėnio, Alta jaus, Tian Šanio, Gango žemupio. Šiaurė je arealas siekia pietinę Švediją, Volgos, Karnos aukštupius, Obės vidurupį, pie tuose tęsiasi iki Indostano pusiasalio, Ara bijos jūros pakrantės, Persų įlankos, Ma žosios Azijos, Viduržemio jūros pakrančių. Gyvena šiaurinėje Afrikos dalyje. Žiemoja Afrikoje. Lietuvoje dažnoka, bet negausi.
Migracija. Tikrasis tolimas migrantas. Lietuvą volungės palieka iki rugpjūčio vidurio.
Biologija. Gyvena lapuočių ir mišriuose miškuose, senuose soduose, kapinėse, paupių želdiniuose, rečiau miestų želdynuose. Mėgsta nedidelius miškelius prie...
Monogamas, gyvena poromis. Tik parskridę į lizdavietes patinai pradeda čiulbėti. Vėliausiai jų gies me girdėta liepos 23—30 d. Gražų, ma lonų švilpimą pakeičia čaižus balsas. Ra mus ir taikus paukštis. Kartais vienas kitą vaikydami nuolat čiulba ir čaižiai šaukia. Kasmet toje pačioje lizdo teritori ne gegužės pabaigoje, rečiau viduryje, pradeda krauti lizdą. Dažniausiai lizdus krauna juodalksniuose, baltalksniuose, drebulėse, liepose, klevuose, ievose, guo biniuose, ąžuoluose, beržuose, obelyse, kartais pušyse, 8—14 m aukštyje. Pusrutulio formos, kabantį lizdą susuka tolo kai nuo kamieno, šoninės šakos viršūnėje, iš viksvų, varpučių, lendrūnų stiebelių bei lapelių, dilgėlių pluoštų, beržo tošies, gluosnių, drebulių bei graižažiedžių skris tukų ir samanų. Vidų iškloja plunksno mis, plaukais bei smulkiais lapeliais.
Lizdą krauna abu porelės nariai 8—14 dienų. Deda 4 (3—5) baltus, išmargintus juodomis ir rudai violetinė mis dėmėmis bei taškeliais kiaušinius. Peri patelė 14 - 15 dienų. Jaunikliai lizde išbūna 13— 15(18) dienų. Juos maitina patinas ir pa telė. Jaunikliams suaugus, kurį laiką (5 — 7 dienas) visa šeimyna laikosi netoli lizdo.
Minta straubliukais, blakėmis, grambuoliais, mėšlavabaliais, lapgraužiais, lapsūkiais, boružėmis, kandimis, kuoduočiais, mašalais, musėmis, pelėdgalviais, sprindžiais, verpikais, žirgeliais ir žiogais. Vasarą lesa uogas.
Volungės — puošnūs, globotini paukščiai.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
