Langinė kregždė
Perinti, traukianti rūšis.
Langinė kregždė yra mažesnė už šelmeninę. Nuo kitų kregždžių skiriasi baltu antuodegiu bei trumpesne mažai iškirpta uodega.
Patino ir patelės galvos viršutinė dalis, nugara, sparnai ir uodega juodai melsvos spalvos, metalo blizgesio. Visa kūno apatinė pusė, antuodegis ir kojų plunksnos baltos. Snapas juodas. Kojų pirštai šviesiai pilki. Rainelė tamsiai ruda. Jauniklių nugarinė pusė rusva, be mėlyno metalo blizgesio. Išsirita apaugę balsvais pūkais. Žiotys geltonos.
Lietuvoje gyvena nominalinis langinės kregždės porūšis Delichon urbica urbica.
Paplitimas. Eurazijoje paplitusi nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Šiaurėje arialas siekia Kolos pusiasali, Pečioros vidurupį, Obės, Jenisejaus, Lenos žemupį, Anadyrio vidurupį, Ochotsko jūros pakrantę, pietuose tęsiasi iki Himalajų, pietinio Afganistano, Irano, Irako, Vidur žemio jūros pakraščių. Gyvena Šiaurės Afrikoje, kai kuriose salose. Žiemoja Afrikoje, Indijoje.
Lietuvoje dažna ir gausi miestuose, labai gausėjanti rūšis.
Migracija. Tikrasis tolimas migrantas. Traukia dieną. Intensyviai traukia gegužės III dekadą. Rudenį rugpjūčio mėn.
Biologija. Laikosi gyvenvietėse, lizdus suka mūriniuose pastatuose. Judri, vikri. Daugiausia aukštai sklando, net ir lietingu oru. Mėgsta būriais tupėti...
Pavasarį susiranda pernykštes lizdavietes. Įsikuria daugiaaukščių blokinių ar plytinių namų kertėse, balkonų viršu tinėje dalyje, prie stogo briaunos. Lizdų aptinkama ties ketvirtu - penktu namo aukštu, Vilniuje Žirmūnuose vienas liz das buvo net ties dvyliktu aukštu. Daugiausia Lizdus lipdo prie blo kinių namų, rečiau prie plytinių. Ryš kiomis Spalvomis neseniai dažytuose bal konuose kregždė lizdo nesuka, taip pat jų netraukia namai, gausiai apželdinti vijokliniais augalais.
Jauni paukščiai dažniausiai lipdo naują lizdą, sugriuvusį - remontuoja. Lizdo statybai ar remontui būtinas vanduo ir tinkama žemė, kuri suvilgoma seilėmis. Maždaug žirnio didumo ar kiek didesnes medžiagos porcijas nešioja abu porelės nariai. Atnešęs medžiagą, paukštis rūpes tingai prilipdo ją prie pradėto statinio ir vėl skuba atgal. Taip per valandą pasi keisdami abu porelės nariai grįžta prie lizdelio 20-22 kartus. Intensyviausiai dirba rytą (10-11 val.) ir po pietų (15- 16 val.). Lizdą baigia per 10-12 dienų. Kartais sudrėkę lizdai nukrin ta arba juos nuplėšia vėjas. Tada lipdo naujus. Langinė kregždė gyvena kolonijomis, didelėmis, kai poros peri keliuose arti miausiuose namuose ir sudėtinėmis, kai vienoje vietoje yra 2-4 arba daugiau lizdų. Taip sulipdoma vienas šalia kito lizdų ištisa eilė, kartais viena pora, mū rydama lizdą, užlipdo kito lizdo angą.
Patelė deda 2-5, dažniausiai 4, baltus švelniu kevalu kiaušinius.
Daugiausia peri patelė. Patinas ją mai tina tik geru oru, o lyjant trūksta maisto ir patelė turi maitintis pati. Kol patelė deda kiaušinius ir peri, patinas pastato keletą lizdų, kuriuose kartais nakvoja, tačiau dažniausiai nakčiai grįžta pas perinčią patelę. Peri 12-13 dienų. Jaunik liai užauga per 20-23 dienas, palan kiomis sąlygomis ir greičiau. Juos maitina abu porelės nariai. Giedrą, saulėtą dieną patinas perinčią patelę aplanko 100 kartų, o lizdą su jaunikliais patinas ir patelė - 200 kartų. Jaunikliai maitinasi visą dieną, bet intensyviausiai nuo 10 iki 12 vai. ir nuo 15 iki 17 val. Net ir skrai dančius jauniklius ilgą laiką rūpestingai lesina suaugę. Nakvoti grįžta į lizdą visa šeima, kartais ir tuomet, kai patelė pradėjusi antrą dėtį. Per vasarą išveda dvi vadas. Minta skraidančiais vabzdžiais. Langinė kregždė laikosi miestuose, čia peri ir augina jauniklius.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
