Šelmeninė kregždė
Perinti, traukianti rūšis.
Šelmeninė kregždė yra didžiausia kre gždė. Nuo kitų kregždžių skiriasi ilga, gilia uodegos iškirpte, vienspalve kūno viršutine dalimi.
Patino nugarinė pusė, sparnai, uodega ir juostelė pagurklyje juodai melsvos, kakta ir gerklė rudos spalvos. Kūno apa tinė pusė šiek tiek rausva. Vairuojamosios plunksnos su didelėmis baltomis dėmėmis. Uodegos iškirptė labai gili. Snapas juo das. Kojos pilkai rudos. Rainelė ruda. Patelės apatinė kūno dalis ne tokių ryškių spalvų, kraštinės uodegos plunksnos trumpesnės negu patino. Jauniklių viršutinė kūno dalis silpno metalo blizgesio. Kakta ir gerklė šviesiai rausva, uodegos iškirptė negili. Išsiritusių galva ir nugara apaugę pilkais ilgais ir retais pūkais. Žiotys rau donos.
Lietuvoje gyvena nominalinis Šelmeninės kregždės porūšis Hirundo rustica rustica.
Paplitimas. Eurazijoje paplitusi nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Arealas šiaurėje siekia Kolos pusiasalį, Baltąją jūrą, Pečioros vidurupį, Obės žemupį, Jenisejaus vidurupį, Ochotskio jūros pakrantę, Kamčiatką, pietuose tęsiasi iki pietinės Kinijos, Birmos, pietinių Himalajų priekalnių, Irano, Persų įlankos pakraščių, šiaurinės Arabijos, Viduržemio jūros pakraščių. Gyvena šiaurės Amerikoje, Šiaurės Afrikoje,...
Žiemoja Afrikoje, pietinėje Azijoje. Lietuvoje labai paplitusi, tačiau ne visur gausi. Dažna kaimo gyvenvietėse, nedi deliuose miesteliuose, ypač vienkiemiuose. Didesniuose miestuose reta. Lygumose šių kregždžių daugiau negu miškinguose rajonuose. Šių kregždžių mažėja.
Migracija. Tikrasis tolimas migrantas. Keliauja dieną. Pavasarį pajūriu gausiai skrenda gegužės antrą trečią, rudenį—rugsėjo antrą trečią dekadą.
Biologija. Laikosi žmogaus gyvenvie tėse, dažniau įsikuria kaimuose.
Labai judri. Polėkis vikrus. Gali ištisas valandas skraidyti staigiais posūkiais, sukti ratus, pakilti aukštai arba lekioti pažemiu. Tiksliai įskrenda pro siaurus plyšius, atidarytas duris, išmuštus langus. Ant žemės tupia retai, nes trumpomis kojomis sunku vaikščioti. Mėgsta tupėti ant įvairių atsikišusių daiktų.
Aktyvi dieną. Perėjimo laikotarpiu nakvoja lizde arba šalia lizdo, jaunik liams paaugus - nendrynuose ir meldy nuose.
Skrisdama gaudo vabzdžius, renka me džiagą (plunksnas ir pūkus) lizdui, geria bei maudosi.
Žmogaus nevengia. Ištikus pavojui, šaukia „livil, livit, livit", šį signalą supranta ne tik kregždės, bet ir kiti paukščiai. Patinas gieda trumpą, neįvairią, bet malonią giesmelę, kurią sudaro švel nūs, greit kartojami garsai.
Lizdą suka trobesiuose, daržinių, daž niausiai tvartų šelmenyse. Paprastai pa sirenka vienkiemius, rečiau naujas gy venvietes. Vienoje vienkiemio sodyboje vidutiniškai 4 lizdai, o naujose sodybose tik 0,46 lizdo.
Lizdą tvirtina prie sparų, balkių, virš elektros lempų. Lizdas paprastai atviras, lipdomas iš drėgnos žemės. Ji sutvirti nama seilėmis. Be to, primaišoma šiau delių. Jie kyšo iš įvairių lizdo vietų ir atrodo netvarkingai. Gūžta išklota plunks nomis, šiaudeliais, pūkeliais. Ją lipdo 4- 9 dienas. Vėliau susiporavusios kregždės lizdą lipdo vėlai, kartais net rugpjūčio mėn. Todėl vienuose lizduose būna pir mos, kituose - antros dėties kiaušiniai.
Lizdas 20 cm pločio ir 5-7, kartais 10 cm gylio. Sienelių storis 1-2 cm, pamatinėje dalyje - iki 5 cm. Deda dažniausiai 4 - 5 baltus su rusvais, pilkšvais taškeliais kiaušinius. Pradeda dėti gegužės pabai goje-birželio pradžioje, pats dėjimas birželio viduryje.
Peri tik patelė, 14-16 dienų. Lizdą ji dažnai palieka, nes turi susirasti maisto. Išsiritusius jauniklius maitina abu poros nariai. Per valandą jie maisto atneša 12- 20 kartų. Lizde jaunikliai išbūna apie tris savai tes. Juos dar kurį laiką maitina seniai. Iš pradžių jaunikliai grįžta nakvoti į liz dus, o vėliau - telkiasi nendrynuose ir meldynuose kartu su urvinėmis kregž dėmis.
Išveda dvi vadas. Pirmos vados jau nikliai išsirita birželio pabaigoje-liepos viduryje, antros - rugpjūčio pradžioje, kartais gerokai vėliau. Suaugę paukščiai išskrenda į žiemojimo vietas, o nespėję sustiprėti ir išskristi jaunikliai žūva.
Kregždės, ypač jų lizdai, apnikti įvairių parazitų, pūkagraužių, blakių, utėlmusių, kraujamusių, blusų, erkių, kandžių, odagraužių ir kt..
Minta skraidančiais vabzdžiais, todėl lietingu oru sunku rasti maisto. Tada aplanko pastoges, stogų kraigus, pakimba prie pat stačių trobesių sienų, skraido pievose, apieško kiekvieną žiedą ar varpą, kad nučiuptų vorą, musę ar kitokį vabzdį. Nesuvirškintas maisto dalis atryja.
Šelmeninė kregždė yra vienas iš mie liausių ir naudingiausių paukščių. Paukščiai naudingi, tačiau nykstant vienkiemiams, jų vis mažėja.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
