Urvinė kregždė
Perinti, traukianti rūšis.
Mažiausia kregždė. Nuo šelmeninės skiriasi pilkai rusva spalva ir ne taip iš kirpta uodega.
Patino ir patelės nugarinė pusė, spar nai, uodega ir skersinė juostelė ant krū tinės pilkai rusvi. Gerklė, krūtinė ir pilvas balti. Snapas pilkai juodas, kojos pilkos. Rainelė ruda. Jauniklių nugarinės pusės plunksnų kraštai rusvi, gerklė rusva. Jie išsirita apaugę pilkai balsvais pūkais. Žiotys šviesiai geltonos.
Lietuvoje gyvena nominalinis urvinei kregždės porūšis Riparia riparia riparia.
Paplitimas. Eurazijoje paplitusi nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Šiaurėje arealas siekia Skandinaviją, Barenco jūrą, Obės, Jenisejaus, Lenos žemupį, Anadyrio žiotis, pietuose tęsiasi iki Indijos, Pakistano, pietinio Irano, Arabijos pusiasalio, Viduržemio jūros pakrančių. Gyvena Šiaurės Amerikoje ir kai kuriose salose. Žiemoja Afrikoje.
Lietuvoje gana dažnas paukštis Mėgsta įsikurti prie didesnių upių.
Migracija. Tikrasis migrantas. Pajūryje pasirodo apie gegužės 9 d. Pajūriu gausiai migruoja gegužes antrą dekadą, (praskrenda dešimtys paukš
ių. Rudenį pradeda traukli liepos - rugpjūčio mėn., masiškai — liepos antrą dekadą.
Biologija. Veisimosi laikotarpiu laikosi prie stačių upės krantų, įvairiuose žvyro...
Peri kolonijomis - vienoje kelios dešimtys ar šimtai lizdų. Urvelius rausia pietiniuose stačiuose upių krantuose, priesmėlio arba priemolio dirvoje. Kar tais kolonijos įsikuria eksploatuojamuose ar apleistuose žvyro karjeruose. Urve lius kasa įvairiame aukštyje: nuo skardžio viršaus būna 50-70 cm, o nuo apačios 120-140 cm.
Rausia abu porelės nariai, jį baigia per 17, ar net 16 dienų. Kartais meta pra dėtą (matyt aptinka akmenį) ir ima rausti naują urvelį. Urvinės kregždės urvelis eina nuožulniai aukštyn, todėl į lizdą nesirenka lietaus vanduo, be to, jį lengviau rausti, nes smėlis pats iš jo išbyra. Dažniausiai kasa pailgą, su viena landa ir viena perėjimo ertme ur velius.
Urvelio gale iš šiaudelių, plaušų, ša kelių bei plunksnų suka lizdą. Patelė deda 4-6, rečiau 7 baltus su plonu lukštu permatomus kiaušinius.
Pirmąjį kiaušinį padeda birželio vidu ryje, bet masiškai deda birželio pabai goje—liepos pradžioje. Pe rėti pradeda, kai padeda pirmą kiaušinį. Pakaitomis (kas 10-60 min ) peri abu porelės nariai 12-16 dienų. Pirmieji jaunikliai išsirita liepos pradžioje, ir visą liepos mėn. kolonijoje girdėti jau niklių cypsėjimas. Dar neapsiplunksnavę jaunikliai šliaužioja po urvelį; 16-22 dienų amžiaus apleidžia lizdą, pradeda skraidyti. Tai dažniausiai būna liepos pa baigoje, nors tuo laiku lizduose dar ap tinkama užperėtų kiaušinių. Dar kurį laiką visa šeimyna grįžta nakvoti atgal į lizdą. Sustiprėję jaunikliai telkiasi į bū rius ir nakvoti skrenda į ežero ar pelkės meldynus, nendrynus, švendrynus. Tokius būrius galima matyti vakarais Žuvinto ir Biržulio ežeruose, Nemuno deltoje bei Kuršių marių pakraščiuose.
Per vasarą (gegužės-liepos mėn.) išveda dvi vadas.
Minta vabzdžiais: uodais, lašalais, va balais, blakėmis ir įvairiais dvisparniais. Juos gaudo ore.
Naudingas paukštis. Reikėtų didelį dė mesį skirti kregždžių apsaugai - vei kiančiuose karjeruose, bent perėjimo ir jauniklių auginimo laikotarpiu, neardyti jų kolonijų.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
