Meldinė nendrinukė
Retai perinti, traukianti rūšis.
Meldinė nendrinukė mažesnė už naminį žvirblį. Nuo ežerinės nendrinukės skiriasi gelsvu dryžiu viršugalvyje. Patino ir patelės kūno viršutinė pusė pilkai ruda, juodai dėmėta. Virš šviesaus gelsvo antakio eina tamsi juostelė, o per viršugalvį platus šviesus dryžis. Kūno apatinė pusė šviesiai rusva, šonai išilgai dryžuoti. Snapas tamsiai rudas, kojos gelsvai rausvos. Rainelė ruda. Jauniklių nugaros plunksnų kraštai šviesūs, vidurinėje dalyje juodos juostos. Krūtinė ir šonai dėmėti. Jaunikliai išsirita pliki. Žiotys oranžinės.
Paplitimas. Vakarinėje Eurazijoje paplitusi nuo vakarinės Prancūzijos iki Obės slėnio. Šiaurėje arealas siekia pietinę Baltijos pakrantę, pietinę Suomiją, Volgos, Kamos aukštupį, pietuose tęsiasi iki Belajos aukštupio, šiaurinės Ukrainos Balkanų pusiasalio, Ronos žemupio. Gyvena Sicilijos saloje.
Žiemoja Afrikoje.
Lietuvoje meldinė nendrinukė retas paukštis.
Migracija. Grįžta gegužės pradžioje.
Biologija. Gyvena šlapiose užliejamose pievose, žemapelkėse. Žuvinte aptikti plačiose viksvų pievose, kuriose pasitaiko žemų karklų.
Tuoktuvės būna naktį, nusileidus ir prieš patekant saulei. Meldinė nendrinukė, pakilusi į 10 - 20 m aukštį, pradeda giesmę ir ją baigia...
Lizdavietę pasirenka ir pradeda krauti lizdą patelė. Jį dažniausiai suka viksvų kupste, 5 - 35 cm aukštyje ir tik retkarčiais aukščiau kaip 40 cm. Išvaizda labai primena ežerinės nendrinukės lizdą, tačiau meldinė rečiau įpina stiebus. Kiaušiniai balzgani, išmarginti smulkiomis rusvomis ar rusvai žalsvomis dėmelėmis, 17,1 x 13 mm dydžio. Apie perėjimo laiką tikslių duomenų nėra. Manoma, jog peri tik 13 - 14 dienų, kaip ir ežerinė nendrinukė. Jauniklius maitina patelė.
Minta vabzdžiais: žiogais, straubliukais, lapgraužiais, įvairiais dvisparniais, smulkiais žirgeliais, kartais moliuskais.
Meldinė nendrinukė Lietuvoje labai reta, mažai tyrinėta, nykstanti rūšis.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
