Upinis žiogelis

Perinti, traukianti rūšis.
Upinis žiogelis yra mažesnis už naminį žvirblį. Nuo nendrinio žiogelio skiriasi dėmėtu pagurkliu bei giesme. Patino ir patelės kūno viršutinė pusė gelsvai ruda, plasnojamosios ir vairuojamosios plunksnos tamsesnės. Gerklė, pagurklis ir krūtinė išmarginti tamsiai rusvomis ir šviesiomis stambiomis dėmėmis. Pauodegio plunksnų viršūnės baltos. Snapas rudas. Kojos mėsos spalvos. Rainelė pilkai ruda. Jauniklių apatinė pusė gelsvo atspalvio, dėmelės ant pilvo neryškios.
Paplitimas. Centrinėje ir Rytinėje Europoje bei Vakarų Sibire paplitęs nuo Oderio žiočių, Reino aukštupio iki Uralo vidurupio ir Irtyšiaus žemupio. Šiaurėje Uralas siekia Onegos ežerą, Volgos aukštupį, Tobolo baseiną, pietuose tęsiasi iki Heko, Volgos žemupio, šiaurinės Juodosios ir Marmuro jūrų pakrančių, Balkanų pusiasalio. Žiemoja Afrikoje.
Aptinkamas Kuršių marių rytiniame pakraštyje, Merkio aukštupyje, prie Tramio ežero, Kamanų rezervate, prie Katros, Šventosios, Nevėžio, Neries, Nemuno, Giedraičių apylinkėse ir kt.
Migracija. Tikrasis tolimas migrantas. Pavasarį giesmė girdėti jau gegužės II dekadą. Rudenį traukia rugpjūčio II - rugsėjo I dekadomis.
Biologija. Mėgsta drėgnas, pelkėtas vietas. Patinai daugiausia...
Minta įvairiais vabzdžiais bei kitais bestuburiais.
Nykstanti rūšis.
Daugiau informacijos ieškokite čia.