Pievinis kalviukas

Rūšis: Žvirbliniai
Lotyniškas pavadinimas: Anthus pratensis

Perinti, traukianti rūšis.

Pievinis kalviukas labai panašus į miškinį. Nuo jo skiriasi balsu, ilgu užpakalinio piršto nagu.

Patino ir patelės nugarinė pusė gelsvai pilka, tamsiai dėmėta, pilvinė pusė balsva, pagurklis, krūtinė ir kūno šonai išmarginti tankiomis išilginėmis dėmelėmis. Rudenį apdaras būna ryškiai gelsvo atspalvio. Snapas pilkšvas. Kojos šviesiai rausvos. Rainelė tamsiai ruda.

Paplitimas. Vakarinėje Eurazijoje paplitęs nuo Pirėnų, Skandinavijos pusiasalio iki Obės žemupio. Šiaurinė arealo dalis siekia Barenco jūrą, Jamalo pusiasalį, pietuose tęsiasi iki Irtyšiaus žiočių, Kamos baseino, Karpatų, Balkanų pusiasalio. Gyvena Grenlandijos, Islandijos, Britų ir kai kuriose kitose salose.

Žiemoja Viduržemio jūros baseine.

Aptinkamas visoje Lietuvoje. Nykstant raistams ir šlapioms kupstuotoms pievoms, paskutiniaisiais dešimtmečiais šių kalviukų labai sumažėjo.

Migracija. Tikrasis tolimas migrantas.

Biologija. Mėgsta gyventi plačiose kupstuotose pievose ir plikuose raistuose. Nusausinus pelkes ir išlyginus laukus, pieviniai kalviukai glaudžiasi pakelėse ir griovių pašlaitėse, tarp arimų išlikusiuose akmenynuose ir ilgiau neišdžiūstančiuose dumblinguose palomiuose.

Aktyvus tik dieną. Vikriai bėgioja. Dažnai girdėti vienodai kartojamas cipsenimas. Šią giesmę traukia ne tik tupėdamas...

tik tupėdamas krūmo ar medelio viršūnėje, ant vielų, bet ir savotiško tuoktuvinio skrydžio melu. Kylant aukštyn sklinda besikartojantis čiulbenimas, leidžiantis - tylesnis cirlesys. Pavasarį-rudenį traukdami, nuo žemės pakildami pieviniai kalviukai žvarbokai suzyzena, nuolat cinksi prie lizdo. Vasaros pabaigoje kartais telkiasi į didesnius ar mažesnius būrius.

Balandžio antroje pusėje iš žolių stiebų ir siaurų varpinių augalų lapų krauna lizdą. Gūžtą iškloja plaukais. Lizdo skersmuo 12-14, aukštis 6, gūžta 6-8 cm skersmens ir 3-5 cm gylio. Lizdą suka raistų ir pievų kupstuose, griovių pašlaitėse, po atversta velėna, kiminais, pernykšte žole. Kiaušiniai pilkšvi, gausiai išmarginti rudais šlakais. Dėtyje paprastai 5 kiaušiniai.

Patino lesinama patelė peri 13 dienų. Pabaidyta iš gūžtos skrenda įprastu polėkiu. Jaunikliai išsirita apšepę retais pilkų pūkų kuokštais, pliki, akli. Lizdą palieka 13 dienų amžiaus ir pasklinda po aplinkinius žolynus. Per metus išveda dvi vadas, dažniausiai gegužės pabaigoje ir liepos mėn.

Pievinis kalviukas lesa muses, vabalus, žiogus, drugius ir jų vikšrus. Naudingas, laukus ir raistus pagyvinantis giesmininkas.

Pastaba: čia pateiktos tik informacijos šaltinių ištraukos.
Daugiau informacijos ieškokite čia.