Žydroji zylė

Rūšis: Žvirbliniai
Lotyniškas pavadinimas: Parus cyanus

Užskrendanti rūšis.

Žydroji zylė yra mažesnė už naminį žvirblį. Nuo mėlynosios zylės skiriasi baltu viršugalviu ir balta kūno apatine dalimi. Patino ir patelės viršugalvis, dvi juostelės pečių srityje ir uodegos šonai — balti. Nugara melsvai pilka. Sparnai, uodega ir juostelė nuo snapo link akių mėlyni. Apatinė kūno pusė balta, ant krūtinės trumpa juoda juostelė. Snapas rudai juodas. Kojos pilkai rudos. Rainelė ruda. Jauniklių apdare vietoj baltos vyrauja pilkšva spalva.

Lietuvoje aptinkamas nominalinis žydrosios zylės porūšis Parus cyanus cyanus.

Paplitimas. Eurazijoje paplitusi nuo Rytų Europos iki Japonų jūros. Šiaurėje arealas siekia Volgos aukštupį, Obės vidurupį, Baikalą, Amūro baseiną, pietuose tęsiasi iki šiaurės rytų Kinijos, Tarimo Slėnio, Tian Šanio, šiaurinio Kazachstano, Uralo vidurupio, Volgos vidurupio.
Žiemoja paplitimo areale.

Lietuvoje labai reta. Kartais ji užplūsta Lietuvą, pvz., 1823 m. į pietryčius nuo Vilniaus žydrosios zylės skverbėsi į sodus ir trobesius.

Migracija. Sėsli bei klajojanti rūšis.

Biologija. Aktyvi šviesiu paros laiku. Skraido ir landžioja po krūmus bei smulkias medžių šakutes, kartais...

šakutes, kartais pakimba galva žemyn. Žiemą laikosi būreliais. Balsas skardus: „tcii...tci...tviž". Veisiasi lapuočių ir mišriuose miškuose, upių ar ežerų medžiais apaugusiuose slėniuose.

Monogamas. Lytiškai subręsta vienerių metų. Lizdus krauna uoksuose. Juos iškloja žvėrių ir gyvulių plaukais bei švelnia žole. Peri tik patelė gegužės—birželio mėn. 13—14 dienų. Dėtyje 3—11 baltų su rudais taškeliais kiaušinių. Išveda dvi, kartais net tris vadas.

Minta vabzdžiais, augalų sėklomis.

Pastaba: čia pateiktos tik informacijos šaltinių ištraukos.
Daugiau informacijos ieškokite čia.

PAUKŠČIAI pagal ABĖCĖLĘ:

A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž